užudanga

užùdanga sf. (1), ažùdanga (r.) (1) žr. uždanga: 1. Užudanga bažnyčios tuoj persidalijo KN147. O anosp užudangosp padarysi penkis piliorius Ch2Moz26,37. O moteriškė ėmė ir ištiesė užudangą and atviros vietos šulnies Ch2Sam17,19. Štai, test tau užudanga akių visiemus tiemus, kurie yra su tavim Ch1Moz20,16. | prk.: Kiti po užudanga slūžbos Dievo slūžija savo pageidimams SE201. 2. Nors nuo lietaus bus ažùdanga Ds. Niekur velnias nerasdamas ažudangos nuog Dievo kulpkų, mislijo rasiąs po žmogum BsV281(Ds). Ažùdanga kai kada ir tvora Ds. 3. Kp žr. užudangos.